Autizmo poveikis šeimai

Sudėtinga spręsti apie pokyčius šeimoje, kurioje yra autistų. Pateikiami tyrimų duomenys apie šeimos sistemos reorganizaciją kartais prieštarauja vieni kitiems, o tai liudija kiekvienos šeimos išgyvenimų unikalumą. Kita vertus, pateikiami tyrimų duomenys rodo, kad šeima su autistu patiria specifinių, tik tokioms šeimoms būdingų sunkumų, lyginant su šeimomis, kuriose autistų nėra.

Tėvų, sužinojusių apie artimo tokią negalią, laukia sunkūs emociniai išgyvenimai. Yra išskiriamos tokios šeimos narių gedėjimo pakopos: neigimas, derėjimasis, pyktis, depresija, priėmimas. Šokas, negalės fakto neigimas, perdėtas susirūpinimas yra pradinė šeimos reakcija. Neigimas iš esmės yra tegiamas dalykas, tik jam užsitesus tai gali tapti problema visiems šeimos nariams. Per derėjimosi pakopą tikimasi stebuklo, galinčio teigiamai paveikti autisto raidą. Gedėdami dažnai randa atsvarą religijoje arba kitose artimais tarpusavio santykiais pasižyminčiose bendruomenėse. Vėliau, kai įsisąmonina šią negalią, jie pyksta ant Dievo, kitų šeimos narių arba ant specialistų, kad nepadeda, kad negydo, ant pedagogų, kad šie nepadeda siekti mokymosi pažangos. Pykti galima ant visuomenės , kad neužjaučia nesupranta ir pan. Kartais nukreipia pyktį į save. Pyktis įgalina juos išlieti susikaupusias emocijas, palengvinti psichologinę naštą. Kai įsisavinama, jog pyktis nieko negali pakeisti, šeimoje įsivyrauja depresija. Depresijos gilumas ir rimtumas priklauso nuo to, kaip šeima žiūri į negalės faktą, kaip jie drauge aptaria pasikeitusią šeimos situaciją.

Šeimas, kurių gretose yra autistas, visada nepaliaujamai kamuoja stresas. Autisto augimas greta , laikomas lėtinio pobūdžio stresu visai šeimai. Tai šeimos charakteringas bruožas, skiriantis ją nuo kitų krizinę situaciją išgyvenančių šeimų. Daugelis šeimų autisto priežiūrai skiria 24 valandas per dieną, septynias dienas per savaitę ir taip daugelį metų. Stresas negailestingai fiziškai ir psichiškai sekina šeimą. Be to, pradeda slėgti piniginės problemos. Šeimai neišvengiamai kyla potenciali grėsmė. Grėsmės pavojus priklauso nuo to, kiek šeimos nariai remia vienas kitą ir kiek paramos sulaukia iš aplinkinių.Visuomenės akyse autistų šeimos tampa „kitokie“, jie išjuokiami, jų gailimasi, vengiama, jie sąmoningai ar nesąmoningai izoliuojami. Be to, autistų šeimos visuomenėje laikomos atsakingais už savo artimo negalią, dėl to kenčia ir jaučiasi esą paženklinti. Šeima nuolat susiduria su tokiais rizikos faktoriais, kaip vaiko ligos diagnozės neapibrėžtumas, stiprumas ir ilgumas, socialinių normų neatitikimas. Pastebėta, kad autistų šeimos jautriai reaguoja į nuolatines autisto edukacines – socialines nesėkmes, todėl toks nuolatinis stresas meta šešėlį ir šeimos planams. Šeimos nariai ateityje beveik nemato palengvėjimo. Susiformuoja uždaras ratas „ vaikai– namai“. Be to, pastebėta, jog neigiamą įtaką turi autisto „pririšimas“ prie namų, nelankymas jokių globos ar ugdymo institucijų. Nuolatinis buvimas namuose veikia šeimos emocinę būseną: įsivyrauja nuolatinė įtampa, nervingumas, išgyvenama daugiau neigiamų emocijų.Rutina tiesiog bukina šeimos narius, jie neturi laisvalaikio, užuot siekusi nepriklausomybės, brendimo ir individualizacijos, šeima mato tik neviltį ir priklausomybę. Stresas gali paveikti ir šeimos sistemą: vertybes, šeimos ribas, sąveikos šeimoje modelius, socialinius vaidmenis.

Bendroji ir smulkioji autistų motorika

Autistisams būdingas ne tik bendrosios, bet ir smulkiosios motorikos nevikrumas. Šios motorikos judesių nepakankamas tikslumas ar negebėjimas atlikti judesių riboja asmens tos veiklos sritis, kurios reikalauja pakankamai išlavėjusios rankų pirštų motorikos.
Savitvarkos įgūdžiai. Autistų savitvarkos įgūdžių lygį nulemia daugelis faktorių: negebėjimas programuoti veiksmų, veiksmo visumos nesupratimas, dėl ko tokį veiksmą reikia atlikti, keistas naudojimasis rankomis kaip veikimo instrumentu, savitas dėmesio siekimas, negebėjimas ir nežinojimas, koks turėtų būti judesys, ir pan. ...

Sloga, sinusitas

Nudegimai

Sąnarių ligos

Epilepsija

Autizmas

Autoimuninės ligos

Širdies ligos

Cukrinis diabetas

Gripas

Anemija

Vėžys

Vaikų ligos

Alzheimerio liga

Plaukų slinkimas

Spuogai

Nutukimas

Rūkymas

Depresija

Alergija

Nugaros skausmas

Nevaisingumas

Nusilpęs imunitetas

Kosulys, bronchinė astma

Gerklės skausmas

PMS, Menopauzė

Virškinimo problemos

Akių negalavimai

Prostatos ligos

Klausos problemos

Hemorojus

Nerimas, nervinė įtampa

Nemiga

Dantų skausmas

Ligų diagnostika

Įdomūs straipsniai

Autizmo poveikis šeimai