Autisto istorija (III)

“ Katia yra viena iš žmonių, kurių ryšys su gyvenimu yra gana menkas. Ji pati negali apsirengti,nuolatos jai reikalinga kito žmogaus pagalba. Gydytojai Katios atvejį laikė beviltišku – vos trejų mergytė buvo pripažinta psichiškai atsilikusia. Jos mama prisimena: “Buvo kalnai diagnozių , nuo mažų smegenų iki beprotystės” . Tik po kurio laiko Katiai buvo diagnozė pa-keista: silpnaprotystė su autizmo požymiais.
Šiandien jai 28 –eri . Ji nežino kas iš tikro esanti. Naudodamasi specialia rašymo technika, vadinamąja pagalbine komunikacija, mergina užrašė savo jausmus, mintis ir prisiminimus 200 puslapių knygoje ( “Aš ežiukas” ), išraiškingai dokumentuodama autistės gyvenimo ir kančių istoriją. Rašomoji mašinėlė yra siūlas, jungiantis Katią su pasauliu. Taip pirmą kartą ji atrado galimybę ištrūkti iš vidinės izoliacijos bei susisiekti su aplinkiniu pasauliu.
Tėvai ir mokytojai pirmą kartą - iš knygos – sužinojo, ką ji iš viso gali. Ji mato ir girdi daugiau nei kiti – o svarbiausiai ji nieko nepamiršta. Katia pati išmoko skaityti ir žino visus pasaulinės literatūros kūrinius. Ji supranta lotyniškai, arabiškai, angliškai, itališkai, prancūziškai ir ispaniškai. Jos mokytojas pasakoja apie patirtį dirbant su neeiline mokine: “ Kai pagalbinės komukacijos dėka sužinojome, kad su Katia galima bendrauti, kalbėti, tuo pačiu metu konstatavome, kad ji akivaizdžiai žino kur kas daugiau, nei buvo dėstoma mūsų užsiėmimuose. Kalbu būtent apie jos žinias iš Biblijos, filosofinių temų išmanymą. Ji buvo gerokai daugiau pažengusi nei tuometiniai mano aštuoniolikmečiai devyniolikmečiai mokiniai “.
Tuo tarpu Katia rytais kaip viešnia dalyvauja pamokose gimnazijoje .Vakare ji lanko vakarinį universitetą. Merginos žinios iš istorijos, matematikos ir geografijos yra aukštesniosios mokyklos lygio. Tačiau niekas nežino, kokie dar talentai joje snaudžia “.

Autisto istorija (II)

“ Būdamas septynerių, Ričardas suprato, kad jis kitoks, tačiau specialistai jam nediagnozavo padidėjusio aktyvumo autizmo (Aspergerio sindromas ), kol jam nesukako 10 su puse metų .
“ Visą jo vaikystę maniau, kad nesuprantu savo sūnaus, – pasakoja Ričardo mama, - jis išeidavo į mokyklą ir grįždavo tarsi nesprogusi bomba, blaškydavosi po namus, viską vartydavo ir klykdavo keldamas įvairiausius reikalavimus, o mumis naudodavosi kaip žaislais. Buvau ne jo mama, o daiktas, kuriuo galima naudotis . Kai jam bu-vo septyneri jis parėjo namo ir paklausė :”Mama, kodėl aš kitoks nei visi? Mano atsakymai į klausymus ne tokie kaip kitų mokinių. ...

Sloga, sinusitas

Nudegimai

Sąnarių ligos

Epilepsija

Autizmas

Autoimuninės ligos

Širdies ligos

Cukrinis diabetas

Gripas

Anemija

Vėžys

Vaikų ligos

Alzheimerio liga

Plaukų slinkimas

Spuogai

Nutukimas

Rūkymas

Depresija

Alergija

Nugaros skausmas

Nevaisingumas

Nusilpęs imunitetas

Kosulys, bronchinė astma

Gerklės skausmas

PMS, Menopauzė

Virškinimo problemos

Akių negalavimai

Prostatos ligos

Klausos problemos

Hemorojus

Nerimas, nervinė įtampa

Nemiga

Dantų skausmas

Ligų diagnostika

Įdomūs straipsniai

Autisto istorija (III)