Sloga, sinusitas
Nudegimai
Sąnarių ligos
Epilepsija
Autizmas
Autoimuninės ligos
Cukrinis diabetas
Gripas
Anemija
Vaikų ligos
Alzheimerio liga
Plaukų slinkimas
Spuogai
Nutukimas
Rūkymas
Depresija
Alergija
Nugaros skausmas
Nevaisingumas
Nusilpęs imunitetas
Kosulys, bronchinė astma
Gerklės skausmas
PMS, Menopauzė
Virškinimo problemos
Akių negalavimai
Prostatos ligos
Klausos problemos
Hemorojus
Nerimas, nervinė įtampa
Nemiga
Dantų skausmas
Ligų diagnostika
Įdomūs straipsniai
Kas gi tai yra – imunitetas?
Norint suprasti imuninį atsaką reikia žinoti šios sistemos struktūrą ir funkcijas.
Skiriami keli imuninio atsako etapai:
svetimos medžiagos atpažinimas ir pateikimas kitoms imuninės sistemos ląstelėms
imuninio atsako organizavimas
infekuotų ar pakitusių ląstelių sunaikinimas
Vienos iš pagrindinių ląstelių, kurios dalyvauja pirmame etape yra makrofagai. Jei makrofagas nesusidoroja su „svetimšaliu“, jis siunčia signalą T helperiams, kurie, atpažinę antigeną, pradeda daugintis ir produkuodami citokinus (t.y. chemines medžiagas, slopinančias arba skatinančias ląstelių veiklą) perduoda informaciją kitoms ląstelėms. Jei dėl kokios priežasties signalas neperduodamas T helperiams, yra sutrikdoma tolesnio imuninio atsako grandinė. Limfocitų „darbą“ reguliuojantys citokinai vadinami interleukinais (IL). Interleukinai gali aktyvuoti ne tik imuninės sistemos ląsteles. Jie sąlygoja ir kitas organizmo reakcijas (temperatūros kilimą, uždegimą, skausmą, pykinimą ir kt.).
Skirtingi veiksniai veikdami žmogaus organizmą sukelia imuninės sistemos veiklos pokyčius. Sutrikus imuninės ir kitų sistemų adaptacinių–reguliacinių mechanizmų pajėgumui, gali padidėti mutavusių (pakitusių) ląstelių atsiradimo rizika. Be to, sutrikus imuniteto veiklai, jos komponentai gali pulti bei pažeisti ir nepakitusias savo paties audinių ląsteles. Tada vystosi vadinamosios autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, dermatomiozitas, išsėtinė sklerozė ir t. t.).
Uždegiminiai procesai: kas juos sukelia ir kaip juos sumažinti?
Miastenija (I)
Miastenija – susirgimas, kuriam būdingas raumenų silpnumas ir jų patologiškas nuovargis. ... |
Miastenija
Sunkioji miastenija (lot. ... |
Seksualinis gyvenimas, nėštumas ir gimdymo kontrolė sergant SRV?
Daugelis SRV sergančių moterų gali išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. ... |
Ar gali padėti netradiciniai gydymo metodai sergant SRV?
Nėra jokių stebuklingų SRV gydymo metodų. ... |
Kokie medikamentinės terapijos pašaliniai poveikiai gydant SRV?
SRV gydymui naudojami medikamentai yra labai efektyvūs, tačiau jie sukelia ir nemažai pašalinių reiškinių (detalūs pašaliniai poveikiai aprašyti medikamentinio gydymo skirsnyje). ... |
Koks SRV ligos gydymas?
Dauguma SRV simptomų yra sukelti uždegiminio proceso, todėl gydymo tikslas šį uždegimą |
Ar SRV išgydoma liga?
SRV šiuo metu neišgydoma, bet didžioji dauguma SRV sergančių vaikų yra sėkmingai gydomi. ... |
Keli laboratoriniai tyrimai, kurie turi būti atlikti sergant SRV
1) Rutininiai tyrimai: |
Kaip SRV diagnozuojama?
SRV diagnozuojama remiantis skundais (pvz. ... |
Ar visi vaikai SRV serga vienodai?
SRV simptomai pasireiškia kiekvienam vaikui labai individualiai. ... |
Kokie SRV pagrindiniai simptomai?
Liga paprastai prasideda palaipsniui ir vis nauji simptomai atsiranda savaičių, mėnesių ar net metų |
Ar SRV paveldima? Kokios prevencinės priemonės?
SRV nėra paveldima liga, kadangi tiesiogiai iš tėvų vaikams neperduodama. ... |
Koks SRV paplitimas?
SRV yra reta liga. ... |
SISTEMINĖ RAUDONOJI VILKLIGĖ (SRV)
Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) yra lėtinė autoimuninė liga, kuri gali pažeisti įvairius vidaus |
Reumatoidinis artritas
Reumatoidinis artritas - ilgai trunkanti, lėtinė uždegiminė autoimuninės kilmės liga. ... |
Riaumatinis artritas ir vilkligė
Reumatiodinis artritas. ... |
Sisteminė raudonoji vilkligė
Tai sisteminė jungiamojo audinio liga, kuri pažeidžia įvairias organų sistemas ir organus. ... |
Sisteminė raudonoji vilkligės priežastys
Sisteminė raudonoji vilkligė yra sunki autoimuninė liga, labai pabloginanti pacientų gyvenimo kokybę. ... |
Sisteminė raudonosios vilkligės gydymas
Gydymas priklauso nuo simptomų ir jų sunkumo. ... |
Dermatomiozito gydymas
Dermatomiozito diagnostika
Dermatomiozitas
Dermatomiozitas – tai sisteminė autoimuninė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžianti raumenis bei odą. ... |
Lėtinio autoimuninio (Hašimoto) tiroidito medicininis gydymas
Ūmus tiroiditas gydomas antibiotikais. ... |
Lėtinio autoimuninio (Hašimoto) tiroidito ligos tipai ir etapai
Skiriama ūminis, poūmis (de Quervain), lėtinis autoimuninis (Hašimoto) ir lėtinis fibrozinis (Riedel) tiroiditai. ... |