IMUNINĖS SISTEMOS SUTRIKIMŲ SUKELTOS LIGOS SIEJAMOS SU PADIDĖJUSIA PLAUČIŲ EMBOLIJOS RIZIKA

Pacientai, paguldyti į ligoninę dėl autoimuninės sistemos sutrikimų, tokių kaip reumatoidinis artritas ar Krono liga, turi didesnę plaučių embolijos, t.y. krešulio susiformavimo pagrindinėje plaučių arterijoje riziką, teigia naujai atlikti tyrimai.
Mokslininkai įspėjo, kad pacientai, patekę į ligoninę dėl autoimuninės sistemos sutrikimų, turėtų imtis prevencinių priemonių prieš plaučių emboliją.
Vienoje Švedijos ligoninėje mokslininkai išanalizavo 500,000 pacientų, sirgusių vienu iš 33 autoimuninės sistemos sutrikimu, duomenis.
Tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Bengt Zoller iš Švedijos Malmo universitetinės ligoninės, išsiaiškino bendrą plaučių embolijos riziką, kuri egzistavo 12 mėnesių po hospitalizacijos ir buvo šešis kartus didesnė pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, negu tiems, kuriems autoimuniniai sveikatos sutrikimai nepasireiškia.
Buvo pažymėta, kad visi 33 autoimuninės sistemos sutrikimai, kurie buvo tiriami studijų metu, siejami su padidėjusia plaučių embolijos rizika, nors didesnė rizika buvo priskiriama idiopatinei trombocitopeninei purpurai; mazginiam poliarteritui, vaskulito formai (13 kartų didesnė rizika); ir polimiositui, kuris sukelia lėtinį raumenų uždegimą (16 kartų didesnė rizika).
Rizika su laiku mažėjo. Praėjus vieneriems ir penkeriems metams po hospitalizacijos, bendra rizika sumažėjo 50 procentų. Dar 15 procentų ji nukrito praėjus 5 – 10 metų po hospitalizacijos ir dar 4 procentais praėjus daugiau nei 10 metų.
Tyrėjai pabrėžė, kad rizika buvo vienoda tiek vyrams, tiek moterims ir nesiejama su specifinėmis amžiaus grupėmis.
Zoller ir kolegos žurnalui pasakojo, kad: "Reikia tolimesnių studijų, kad būtų įvertinta šių tyrimų nauda."
Komentuodama straipsnį, dr. Carani B. Sanjeevi iš Karolinska instituto Stokholmo universitetinėje ligoninėje teigė, kad studijose matomas „aiškus ryšys tarp trombozės ir uždegimo". Ji sutiko, kad „priešuždegiminiai vaistai ir vaistai, padedantys išvengti trombų, turėtų būti skiriami gydyti uždegimams, sukeltiems autoimuninių sutrikimų, ypač gydant ligoninėje."
Sanjeevi pritarė, jog reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų ištirtas ryšys tarp šių autoimuninės sistemos sukeltų uždegimų ir plaučių embolijos.

Vitaminas D slopina autoimuninę agresiją

Autoimuninės ligos pasireiškia tada, kai organizmo gynėjai puola savas ląsteles. Nauji faktai apie vitaminą D, gauti tiriant žmonių, sergančių išsėtine skleroze imunines ląsteles – gera žinia sergantiems autoimuninėmis ligomis.
2009-10 metai atlikta eilė tyrimų, kurių rezultatai parodė, kad vitaminas D slopina per daug agresyvias imuninės sistemos ląsteles ir stiprina ląsteles, balansuojančias imunitetą.
Vitaminas D reguliuoja išsėtinę sklerozę modifikuojančius efektus sudėtingai ir galingai veikdamas imuninę sistemą. Imuninės ląstelės, atakuojančios savo organizmo mielino dangalą, veikiamos vitamino D yra nuraminamos. ...

Skaityti toliau