Sloga, sinusitas
Nudegimai
Sąnarių ligos
Epilepsija
Autizmas
Autoimuninės ligos
Cukrinis diabetas
Gripas
Anemija
Vaikų ligos
Alzheimerio liga
Plaukų slinkimas
Spuogai
Nutukimas
Rūkymas
Depresija
Alergija
Nugaros skausmas
Nevaisingumas
Nusilpęs imunitetas
Kosulys, bronchinė astma
Gerklės skausmas
PMS, Menopauzė
Virškinimo problemos
Akių negalavimai
Prostatos ligos
Klausos problemos
Hemorojus
Nerimas, nervinė įtampa
Nemiga
Dantų skausmas
Ligų diagnostika
Įdomūs straipsniai
Kokie medikamentinės terapijos pašaliniai poveikiai gydant SRV?
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali sukelti virškinamojo trakto disfunkciją ( turi būti geriami pavalgius), kraujavimą susižeidus, rečiau kepenų ir inkstų funkcijos pakitimus.
Antimaliariniai vaistai gali sukelti tinklainės pakitimus, todėl ligoniams turi būti reguliariai tiriamos akys pas specialistą (oftalmologą).
Gliukokortikoidai sukelia įvairiausius pašalinius poveikius tiek juos vartojant trumpą laiką, tiek
ilgai. Didesnė šių pašalinių reiškinių atsiradimo tikimybė yra, kai vartojamos didelės vaistų dozės ilgą laiką.
Pagrindiniai pašalinai reiškiniai:
• Fizinės išvaizdos pakitimai (didėja svoris, didėja ir išsipučia žandai, padidėja kūno plaukuotumas, atsiranda odos pokyčiai - rausvos strijos, jaunatviniai spuogai, greitai atsirandančios kraujosruvos).
• Svoris gali būti kontroliuojamas mažinant maisto kaloringumą ir sportuojant.
• Padidėja infekcinių susirgimų rizika, ypač tuberkuliozės ir vėjaraupių. Vaikas geriantis
gliukokortikoidus kontaktavęs su sergančiu vėjaraupiais, turi nedelsiant kreiptis į gydytoją. Skubi pagalba - pasyvi imunizacija.
Skrandžio problemos: dispepsija (skrandžio veiklos sutrikimas) ar rėmuo. Skiriami skrandžio
gleivinę saugantys vaistai.
Aukštas arterinis kraujo spaudimas.
Raumenų silpnumas (vaikui gali būti sunku lipti laiptais ar atsistoti nuo kėdės).
Gliukozės metabolizmo sutrikimas, ypač jei yra genetinė cukrinio diabeto predispozicija.
Nuotaikos pakitimas: depresija ar nuotaikų kaita.
Akių problemos: lęšiuko drumstis, katarakta ir glaukoma.
Kaulų retėjimas (osteoporozė). Tai kontroliuojama mankštinantis, valgant daug kalcio turintį
maistą, papildomai geriant kalcį ir vitaminą D. Šios apsaugos priemonės turi būti pradėtos tuojau
pat, vos pradėjus gerti gliukokortikoidus.
Augimo sulėtėjimas.
Svarbu yra tai, kad šie pašaliniai reiškiniai yra grįžtami ir išnyksta mažinant dozę ar baigus gydymą.
Imunosupresinis gydymas taip pat sukelia rimtų pašalinių reiškinių, todėl vartojant šiuos
medikamentus vaikas turi būti nuosekliai tiriamas ir stebimas gydytojo. Pašalinis poveikis aprašytas
medikamentinio gydymo skirsnyje.
Gydoma tol, kol liga tęsiasi. Pirmaisiais ligos metais vaikas pastoviai turi vartoti gliukokortikoidus.
Net ir mažos gliukokortikoidų dozės mažina ligos paūmėjimo galimybę. Todėl daugeliui pacientų
skiriamos minimalios dozės ilgą laiką.
Koks SRV ligos gydymas?
Ar SRV išgydoma liga?
SRV šiuo metu neišgydoma, bet didžioji dauguma SRV sergančių vaikų yra sėkmingai gydomi. ... |
|
Keli laboratoriniai tyrimai, kurie turi būti atlikti sergant SRV
1) Rutininiai tyrimai: |
|
Kaip SRV diagnozuojama?
SRV diagnozuojama remiantis skundais (pvz. ... |
|
Ar visi vaikai SRV serga vienodai?
SRV simptomai pasireiškia kiekvienam vaikui labai individualiai. ... |
|
Kokie SRV pagrindiniai simptomai?
Liga paprastai prasideda palaipsniui ir vis nauji simptomai atsiranda savaičių, mėnesių ar net metų |
|
Ar SRV paveldima? Kokios prevencinės priemonės?
SRV nėra paveldima liga, kadangi tiesiogiai iš tėvų vaikams neperduodama. ... |
|
Koks SRV paplitimas?
SRV yra reta liga. ... |
|
SISTEMINĖ RAUDONOJI VILKLIGĖ (SRV)
Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) yra lėtinė autoimuninė liga, kuri gali pažeisti įvairius vidaus |
|
Reumatoidinis artritas
Reumatoidinis artritas - ilgai trunkanti, lėtinė uždegiminė autoimuninės kilmės liga. ... |
|
Riaumatinis artritas ir vilkligė
Reumatiodinis artritas. ... |
|
Sisteminė raudonoji vilkligė
Tai sisteminė jungiamojo audinio liga, kuri pažeidžia įvairias organų sistemas ir organus. ... |
|
Sisteminė raudonoji vilkligės priežastys
Sisteminė raudonoji vilkligė yra sunki autoimuninė liga, labai pabloginanti pacientų gyvenimo kokybę. ... |
|
Sisteminė raudonosios vilkligės gydymas
Gydymas priklauso nuo simptomų ir jų sunkumo. ... |
|
Dermatomiozito gydymas
Dermatomiozito diagnostika
Dermatomiozitas
Dermatomiozitas – tai sisteminė autoimuninė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžianti raumenis bei odą. ... |
|
Lėtinio autoimuninio (Hašimoto) tiroidito medicininis gydymas
Ūmus tiroiditas gydomas antibiotikais. ... |
|
Lėtinio autoimuninio (Hašimoto) tiroidito ligos tipai ir etapai
Skiriama ūminis, poūmis (de Quervain), lėtinis autoimuninis (Hašimoto) ir lėtinis fibrozinis (Riedel) tiroiditai. ... |
|
Lėtinio autoimuninio (Hašimoto) tiroidito tyrimas
Lėtinis autoimuninis (Hašimoto) tiroiditas
Tai autoimuninis susirgimas, kuomet susidarę autoantikūnai atakuoja skydliaukės audinį. ... |
|
Psoriazė
Klinikiniu požiūriu, psoriazė – tai nenormalios odos ląstelių proliferacijos, limfocitų infiltracijos ir vazodilatacijos pasekmė. ... |
|
Pirminis cukrinis diebetas
I tipo - nuo insulino priklausomas - I tipo cukriniu diabetu sergantieji sudaro mažiau kaip 1/10 visų sergančiųjų šia liga. ... |
|
Dermatomiozito patarimai ir profilaktika
Specifinės profilaktikos nėra. ... |
|
Dermatomiozito komplikacijos
Sunkios ar mirtinos dermatomiozito komplikacijos būna retai. ... |
|