Sloga, sinusitas
Nudegimai
Sąnarių ligos
Epilepsija
Autizmas
Autoimuninės ligos
Cukrinis diabetas
Gripas
Anemija
Vaikų ligos
Alzheimerio liga
Plaukų slinkimas
Spuogai
Nutukimas
Rūkymas
Depresija
Alergija
Nugaros skausmas
Nevaisingumas
Nusilpęs imunitetas
Kosulys, bronchinė astma
Gerklės skausmas
PMS, Menopauzė
Virškinimo problemos
Akių negalavimai
Prostatos ligos
Klausos problemos
Hemorojus
Nerimas, nervinė įtampa
Nemiga
Dantų skausmas
Ligų diagnostika
Įdomūs straipsniai
Miastenija (I)
Miastenija paprastai atsiranda jauname amžiuje ir dažniau pasitaiko moterims. Menstruacijų metu ir nėštumo periode miasteniniai sutrikimai paprastai sustiprėja. Miastenijos atveju pastebimi atskirų raumenų (arba daugelio raumenų grupių) pažeidimai.
Patologinis procesas į kitus raumenis nepersiduoda. Pažeidimų plitimui būdingas tam tikras nuoseklumas. Pirmiausia (ir labiausiai) pažeidžiami ryklės, kramtomieji, balso stygų ir akių vokų raumenys. Tipiškas miastenijos pavyzdys – raumenų, pakeliančių viršutinį akies voką, pažeidimas (ptozė). Sunkesniais atvejais pažeidžiami kvėpuojamieji raumenys, ir tai padeda formuotis plaučių ventiliacijos nepakankamumui. Daug pavojingesniu laikomi diafragmos pažeidimai. Tyrimai parodė, jog miastenijos atveju gali būti pažeidžiamas miokardo raumuo bei vidaus organų lygieji raumenys. Liga linkusi progresuoti, nors dažnai (net keletą mėnesių) gali tęstis jos remisijos periodas. Tipiška šios ligos būsena – savijautos pagerėjimas po nakties miego.
Kompleksinio gydymo sistemoje pacientams skiriamas bendras masažas.
Miastenija
|
Sunkioji miastenija (lot. miastenia gravis) – autoimuninė neuroraumeninė liga, kuomet organizme yra gaminami autoantikūnai prieš neuroraumeninių sinapsių acetilcholino receptorius, dėl ko neužtenka nervinio signalo pajėgumo per acetilcholiną stimuliuoti raumenis ir pasireiškia jų silpnumas (miastenija: gr. mys – raumuo, astheneia – silpnumas). |
|
Seksualinis gyvenimas, nėštumas ir gimdymo kontrolė sergant SRV?
|
Daugelis SRV sergančių moterų gali išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. ... |
|
Ar gali padėti netradiciniai gydymo metodai sergant SRV?
|
Nėra jokių stebuklingų SRV gydymo metodų. ... |
|
Kokie medikamentinės terapijos pašaliniai poveikiai gydant SRV?
|
SRV gydymui naudojami medikamentai yra labai efektyvūs, tačiau jie sukelia ir nemažai pašalinių reiškinių (detalūs pašaliniai poveikiai aprašyti medikamentinio gydymo skirsnyje). ... |
|
Koks SRV ligos gydymas?
|
Dauguma SRV simptomų yra sukelti uždegiminio proceso, todėl gydymo tikslas šį uždegimą |
|
Ar SRV išgydoma liga?
|
SRV šiuo metu neišgydoma, bet didžioji dauguma SRV sergančių vaikų yra sėkmingai gydomi. ... |
|
Keli laboratoriniai tyrimai, kurie turi būti atlikti sergant SRV
|
1) Rutininiai tyrimai: |
|
Kaip SRV diagnozuojama?
|
SRV diagnozuojama remiantis skundais (pvz. ... |
|
Ar visi vaikai SRV serga vienodai?
|
SRV simptomai pasireiškia kiekvienam vaikui labai individualiai. ... |
|
Kokie SRV pagrindiniai simptomai?
|
Liga paprastai prasideda palaipsniui ir vis nauji simptomai atsiranda savaičių, mėnesių ar net metų |
|
Ar SRV paveldima? Kokios prevencinės priemonės?
|
SRV nėra paveldima liga, kadangi tiesiogiai iš tėvų vaikams neperduodama. ... |
|
Koks SRV paplitimas?
|
SRV yra reta liga. ... |
|
SISTEMINĖ RAUDONOJI VILKLIGĖ (SRV)
|
Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) yra lėtinė autoimuninė liga, kuri gali pažeisti įvairius vidaus |
|
Reumatoidinis artritas
|
Reumatoidinis artritas - ilgai trunkanti, lėtinė uždegiminė autoimuninės kilmės liga. ... |
|
Riaumatinis artritas ir vilkligė
|
Reumatiodinis artritas. ... |
|
Sisteminė raudonoji vilkligė
|
Tai sisteminė jungiamojo audinio liga, kuri pažeidžia įvairias organų sistemas ir organus. ... |
|
Sisteminė raudonoji vilkligės priežastys
|
Sisteminė raudonoji vilkligė yra sunki autoimuninė liga, labai pabloginanti pacientų gyvenimo kokybę. ... |
|
Sisteminė raudonosios vilkligės gydymas
|
Gydymas priklauso nuo simptomų ir jų sunkumo. ... |
|
Dermatomiozito gydymas
|
• Vaistus paskiria gydytojas – reumatologas; |
|
Dermatomiozito diagnostika
|
• Kraujo tyrimai; |
|
Dermatomiozitas
|
Dermatomiozitas – tai sisteminė autoimuninė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžianti raumenis bei odą. ... |
|
Lėtinio autoimuninio (Hašimoto) tiroidito medicininis gydymas
|
Ūmus tiroiditas gydomas antibiotikais. ... |
|
Lėtinio autoimuninio (Hašimoto) tiroidito ligos tipai ir etapai
|
Skiriama ūminis, poūmis (de Quervain), lėtinis autoimuninis (Hašimoto) ir lėtinis fibrozinis (Riedel) tiroiditai. ... |
|
Lėtinio autoimuninio (Hašimoto) tiroidito tyrimas
|
Ūminis tiroiditas: |
|
Lėtinis autoimuninis (Hašimoto) tiroiditas
|
Tai autoimuninis susirgimas, kuomet susidarę autoantikūnai atakuoja skydliaukės audinį. ... |
|