Epilepsijos ligos eiga

Traukulinių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Kai simptomai tiesiogiai atspindi smegenų pažeidimo ar dirginimo vietą, tokie priepuoliai vadinami židininiais arba daliniais. Traukuliai gali pasireikšti kūno dalių įsitempimu (toniniai traukuliai) arba trūkčiojimu (kloniniai traukuliai). Prasidėję veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos pačios pusės abiejose galūnėse, kartais kakle, traukuliai gali išplisti į kitas kūno dalis. Tuomet būna išplitę (generalizuoti) viso kūno traukuliai, kurių metu žmogus netenka sąmonės, visas kūnas ir galūnės įsitempia, po to pradeda trūkčioti, galiausiai atsipalaiduoja; po to žmogus gali nevalingai pasišlapinti ar/ir pasituštinti, vėliau kurį laiką nereaguoja į aplinką, gali būti sumišęs, neprisimena priepuolio. Toks priepuolis vadinamas generalizuotu toninių-kloninių traukulių priepuoliu. Įsitempimo metu neretai sukandamas liežuvis. Jei priepuolis ištinka žmogų stovint ar sėdint, jis griūva ir gali stipriai užsigauti. Epilepsija pasireiškia įvairaus pobūdžio priepuoliais, kurių metu žmogus gali išlikti sąmoningas (šie priepuoliai vadinami paprastaisiais) arba gali netekti sąmonės (tai sudėtingieji arba kompleksiniai priepuoliai) – tuomet jis visiškai nereaguoja į aplinką. Gali sutrikti paciento orientacija, jis gali atlikti veiksmus, kurių nesuvokia, o vėliau ir neprisimena. Priepuolių metu gali nevalingai įsitempti ar/ir trūkčioti kurios nors ar visos galūnės, veidas; gali staiga prasidėti galūnių ar/ir veido užtirpimas, skruzdėlių bėgiojimo pojūtis; gali atrodyti, jog pasikeičia įprasta aplinka ir tampa nepažįstama ar, atvirkščiai, nematyti daiktai atrodo lyg matyti ir pažįstami; žmogui gali atrodyti, kad jaučia kokį nors kvapą ar skonį, girdi garsus ar mato vaizdus, ko nepatiria kiti. Vaikams ar paaugliams pasitaiko trumpalaikiai sąmonės netekimo epizodai be nevalingų judesių – atrodo, lyg asmuo trumpam sutriktų, kalbėdamas stabtelėtų. Šie epizodai vadinami absansais. Epilepsija vaikystėje dažnai susijusi su mokymosi sunkumais: sergantys vaikai sunkiau koncentruoja dėmesį, blogiau įsimena ir pan. To priežastys įvairios: svarbi priepuolių kilmė, jų dažnis, taip pat ir vartojami vaistai, kiti sveikatos sutrikimai. Priepuoliai gali kartotis dažnai – po kelis per parą, savaitę, ar rečiau – kas mėnesį, kartais gali pasitaikyti vienas per kelis metus. Eiga gali būti labai įvairi atskirais amžiaus etapais. Kai kurių vaikystės epilepsijos formų atveju vyresniam pacientui priepuoliai retėja, lengvėja, net visai išnyksta. Galimi priepuolių padažnėjimai, pasunkėjimai, ne visuomet akivaizdžiai susiję su vaistų vartojimu ar provokuojančiais veiksniais.
Priepuolio metu žmogus nereaguoja į išorinius veiksnius.
Po priepuolio žmogus neatsimena jo metu buvusių įvykių.

Ar įmanoma integruotis į visuomenę, sergant epilepsija?

Taip. Ne tik galima, bet ir būtina. Tai problema, kurią privalo spręsti visi drauge: valstybė, visuomenė, nevyriausybinės organizacijos o svarbiausia - sergantieji epilepsija, kurių dalyvavimas procese yra būtinas.
Valstybė turi užtikrinti epilepsija sergančiųjų gydymą, reabilitaciją, socialinę integraciją, apsaugoti jį įstatymais. Visuomeninės organizacijos privalo atstovauti sergančiųjų epilepsija interesus, poreikius, ginti jų teises, padėti integruotis į visuomenę. ...

Sloga, sinusitas

Nudegimai

Sąnarių ligos

Epilepsija

Autizmas

Autoimuninės ligos

Širdies ligos

Cukrinis diabetas

Gripas

Anemija

Vėžys

Vaikų ligos

Alzheimerio liga

Plaukų slinkimas

Spuogai

Nutukimas

Rūkymas

Depresija

Alergija

Nugaros skausmas

Nevaisingumas

Nusilpęs imunitetas

Kosulys, bronchinė astma

Gerklės skausmas

PMS, Menopauzė

Virškinimo problemos

Akių negalavimai

Prostatos ligos

Klausos problemos

Hemorojus

Nerimas, nervinė įtampa

Nemiga

Dantų skausmas

Ligų diagnostika

Įdomūs straipsniai

Epilepsijos ligos eiga