Epilsepsijos gydymas

Didžiajai daliai sergančiųjų epilepsijos priepuoliai nutraukiami vartojant vaistus. Kitiems, vartojant vaistus epilepsijos priepuoliai suretėja ar sumažėja jų intensyvumas.Vaistai skirami atsižvelgiant į epilepsijos tipą, sveikatos būklę ir tt.
Paprastai vaistas pradedamas skirti mažesnėmis dozėmis ir dozė didinama, jei reikia, kol pasiekiama efektyvi traukulių kontrolė. Gydymo pradžioje reikia gana dažnai stebėti gydymą ir prireikus jį koreguoti. Pavojinga staiga nutraukti antiepilepsinių vaistų vartojimą, nes tuomet gali padažnėti epilepsijos priepuoliai ir juos tuomet sunkiau gydyti.
Kai kurių pacientų epilepsijos priepuolių neįmanoma koreguoti vaistais. Taip yra dėl labai išreikštų nepageidaujamų reakcijų į vaistus, ar tiesiog todėl, kad vaistai nenutraukia priepuolių. Tokiais atvejais gali būti svarstoma chirurginio gydymo galimybė. Jų metu bandoma pašalinti smegenų sritį, atsakinga už epilepsijos priepuolius. Nors daugumai pacientų ir toliau reikia vartoti antiepilepsinius vaistus, sumažėja jų dozės, reikia mažiau vaistų. Operacija dažniausiai atliekama , kai traukuliai kyla mažoje, griežtai apibrėžtoje smegenų srityje. Visgi galimos chiruginės operacijos komplikacijos. Operacinis gydymas taikomas tik kruopščiai ištirtiems ir gerai parinktiems pacientams, kuriems operacinio gydymo tikėtina sėkmė pakankamai didelė.
Dar viena iš gydymo galimybių yra stambaus nervo (nervus vagus) stimuliacija. Ji taikoma, kai antiepileptiniai vaistai neefektyvūs, ar labai išreikštos nepageidaujamos reakcijos. Stimuliatorius implantuojamas po raktikauliu. Jo laidai apvyniojami apie nervą. Tam tikru režimu stimuliatorius siunčia impulsus ir stimuliuoja nervą. Nervas jungia galvos smegenis su širdimi, plaučiais ir virškinamuoju traktu. Nėra aišku, kaip šio nervo stimuliacija slopina traukulius, tačiau žinoma, kad ji gali sumažinti traukulių dažni nuo 20 iki 40 %. Daugumai asmenų ir toliau reikia vartoti antiepilepsinius vaistus, tačiau mažesnėmis dozėmis.

Epilepsijos sindromai

Skiriami atskiri epilepsijos sindromai (Rolando epilepsija, jaunuolių miokloninė epilepsija, Lennox-Gastaut sindromas, Rasmusseno sindromas ir kiti). Juos apibrėžia tam rikri būdingi veiksniai, pavyzdžiui traukulius provokuojantys faktoriai, elgesys traukulių metu, genetiniai veiksniai, charakteringi elektrinių bangų pokyčiai, registruojami elektroencefalografijos metu. Jei diagnozuojamas koks nors epilepsijos sindromas, tai galima daugiau pasakyti apie sergančiojo asmens epilepsijos prognozę bei efektyviausią gydymą.
Gydytojai diagnozuoja epilepsiją apklausdami pacientą, artimuosius, kurie matė epilepsijos priepuolį, ištirdami pacientą neurologiškai. Atliekami kraujo tyrimai, kad būtų įsitikinta, jog nėra tam tikrų cheminių medžiagų pakitimų. ...

Sloga, sinusitas

Nudegimai

Sąnarių ligos

Epilepsija

Autizmas

Autoimuninės ligos

Širdies ligos

Cukrinis diabetas

Gripas

Anemija

Vėžys

Vaikų ligos

Alzheimerio liga

Plaukų slinkimas

Spuogai

Nutukimas

Rūkymas

Depresija

Alergija

Nugaros skausmas

Nevaisingumas

Nusilpęs imunitetas

Kosulys, bronchinė astma

Gerklės skausmas

PMS, Menopauzė

Virškinimo problemos

Akių negalavimai

Prostatos ligos

Klausos problemos

Hemorojus

Nerimas, nervinė įtampa

Nemiga

Dantų skausmas

Ligų diagnostika

Įdomūs straipsniai

Epilsepsijos gydymas