Kaip lengviau gyventi sergant epilepsija?

Sergantiesiems
Svarbu atsimerkti ir pažvelgti savo ligai į akis – su ja susipažinti – skaityti straipsnius, knygas, lankyti užsiėmimus, kalbėtis su savo gydytoju – sužinoti kuo daugiau informacijos apie savo ligą.
Vesti priepuolių dienoraštį, kuriame būtų aprašoma veikla, mintys, jausmai prieš priepuolį, tai, kas atsimenama priepuolio metu ir tiesiai po jo. Toks dienoraštis padės tiksliau nusakyti savo ligos pobūdį gydančiam gydytojui, kuriam bus lengviau pritaikyti tinkamus vaistus. Toks dienoraštis gali padėti ir pačiam atsekti, kokia Jūsų priepuolių specifika, kas būtent iššaukia Jūsų priepuolius.
Nustatytu laiku ir nustatytais kiekiais, kruopščiai ir atidžiai gerti gydytojo paskirtus vaistus.
Nevartoti alkoholio ir laikytis kitų gydytojo nurodytų apribojimų, kurie gali trukdyti kontroliuoti priepuolius.
Sergantieji turi patys prisiimti atsakomybę už savo ligos kontrolę, turi bendradarbiauti su gydytoju, nes gydytojas vienas, matydamas Jus kartą per mėnesį tikrai nepajėgs to padaryti.
Savo ligos kontrolė: dienoraštis, vaistai, apribojimų laikymasis – padės Jums tvarkytis su bejėgiškumo jausmu. Taip pat verta prisiminti, kad visuomet yra dalis, kurios mes kontroliuoti negalime. Šią dalį tiesiog tenka priimti ir išmokti su ja gyventi.
Nors gyventi su visais anksčiau išvardintais sunkiais jausmais ir apribojimais nelengva, visgi – įmanoma. Sergantiesiems svarbu siekti kiek įmanoma didesnio savarankiškumo savo gyvenime, ieškoti galimybių nuveikti kiek įmanoma tose ribose, kurių reikia laikytis sergant epilepsija. Nors yra apribojimai, tam tikros ribos, visgi kiekvienas yra laisvas judėti tose ribose. Būdami kuo daugiau savarankiški sergantieji jausis ir labiau pasitikintys savimi, geriau save vertins.

Kas išgyvenama, kai artimasis serga epilepsija(II)?

Atsakomybė. Artimieji linkę perdėtai prisiimti atsakomybę už sergančiojo gyvenimą nepalikdami jos pačiam sergančiajam. Šis perdėtas atsakomybės prisiėmimas yra pagrindinis kliuvinys ugdytis sergančiojo savarankiškumui, nors artimasis tokiu būdu bando kovoti su savąja baime, įtampa ir nerimu, su savo galimu kaltės jausmu. Tokia dviguba atsakomybė (ir už savo, ir už sergančiojo gyvenimus) dažnai labai nuvargina artimuosius, nes iš tiesų, neįmanoma aprėpti pilnavertiškai atsakomybės ir už savo, ir už kito gyvenimus.
Bejėgiškumas. ...

Skaityti toliau