Epilepsijos židininiai priepuoliai

Židininiai priepuoliai skirstomi į paprastuosius, sudėtinguosius (kompleksinius) ir antriniu būdu generalizuotus, kurie gali būti paprastojo arba sudėtingojo priepuolio tąsa (lentelė).
Židininiai priepuoliai klasifikuojami dar atsižvelgiant į sąmonės išlikimą jo metu. Jei priepuolio metu sąmonė išlieka, priepuolis vadinamas židininiu paprastuoju, jei sąmonė sutrinka – židininiu sudėtinguoju. Sąmonės sutrikimas gali pasireikšti nuo pat priepuolio pradžios arba vėliau.
Židininiai paprastieji priepuoliai
Jie gali pasireikšti įvairiais fenomenais – tai priklauso nuo pradinės neuronų aktyvacijos lokalizacijos ribotoje vieno smegenų pusrutulio zonoje. Pirmieji šios rūšies priepuolius aprašė Bravais 1827 m., Jackson 1860 m. ir Charcot 1870 m. Charcot juos pavadino Bravais-Jackson priepuoliais. Terminą “aura” įvedė Galenas, apibūdindamas triukšmingą oro įkvėpimą prasidedant priepuoliui. Kiti autoriai “aura” vadina paciento jutimus prieš prarandant sąmonę, tačiau iš tikrųjų “aura” yra paprastasis židininis priepuolis. Židininius paprastuosius neišplintančius priepuolius patiria apie 17 proc. epilepsija sergančių asmenų.

Epilepsijos patofiziologija ir diagnozė

Šiuo metu neabejojama, kad epilepsijos priepuolius sukelia skirtingi mechanizmai, kad generalizuotų traukulių priepuolių patofiziologija yra kitokia nei generalizuotų absansų, paprastų židininių priepuolių – kitokia nei sudėtingųjų židininių. Dar daugiau – pirminių generalizuotų traukulių patofiziologija absoliučiai kitokia nei antrinių generalizuotų traukulių priepuolių. Kuriant naujus vaistus nuo epilepsijos atsižvelgiama į specifinius patofiziologinius ir farmakologinius mechanizmus, tikintis atrasti veiksmingiausią ir mažiausiai nepageidaujamų poveikių turintį medikamentą. Skiriant vieno ar kito VNE ligoniui atsižvelgiama į priepuolių rūšį.
Epilepsijos diagnozė pirmiausia yra klinikinė, todėl norint nustatyti epilepsijos priepuolio rūšį būtina tiksliai jį apibūdinti. ...

Skaityti toliau