Neurovizualinių tyrimų svarba sergant epilepsija

Epilepsija ir epilepsiniai sindromai yra skirstomi į židininius ir generalizuotus. Židininės kilmės priepuoliai generuojami tam tikroje specifinėje smegenų zonoje ar tinkle, dažniausiai smilkininėse skiltyse. Židininę epilepsiją sudaro 40–60 proc. naujai diagnozuojamų atvejų. Nepaisant gydymo vaistais nuo epilepsijos (VNE), apie 30 proc. pacientų išsivysto medikamentiniam gydymui rezistentiška epilepsija. Pacientams, sergantiems lėtine gydymui rezistentiška smilkininės skilties židinine epilepsija (SSE), chirurginis gydymas, kurio metu pašalinamas epileptogeniškai aktyvus audinys, yra daugeliu atvejų pranašesnis gydymo metodas nei medikamentinis gydymas. Chirurginio nesmilkininės srities epilepsijos gydymo rezultatai, ypač jei nėra konkretaus struktūrinio sutrikimo, ne tokie geri. Dėl šios priežasties židininę epilepsiją sukeliančių sutrikimų vizualizavimas ir pacientų, kuriems būtų tinkamas chirurginis gydymas, nustatymas yra svarbūs epilepsijos neurovizualizavimo tikslai.

Psichosocialinės pasekmės sergant epilesija vyresniame amžiuje

Epilepsija, prasidėjusi vėlesniame amžiuje, palieka gilų fizinį ir psichosocialinį pėdsaką žmogui. Priepuolio metu šio amžiaus žmonės labiau pažeidžiami. Klinikinę būklę komplikuoja ir gretutinės ligos bei kartu vartojami įvairūs vaistai. Be to, epilepsijos diagnozė laikoma stigma ir šiame amžiuje. Žmogus gali prarasti vairavimo teises ir jų nebesusigrąžinti, todėl keičiasi socialinis gyvenimas. ...

Skaityti toliau