Sloga, sinusitas
Nudegimai
Sąnarių ligos
Epilepsija
Autizmas
Autoimuninės ligos
Cukrinis diabetas
Gripas
Anemija
Vaikų ligos
Alzheimerio liga
Plaukų slinkimas
Spuogai
Nutukimas
Rūkymas
Depresija
Alergija
Nugaros skausmas
Nevaisingumas
Nusilpęs imunitetas
Kosulys, bronchinė astma
Gerklės skausmas
PMS, Menopauzė
Virškinimo problemos
Akių negalavimai
Prostatos ligos
Klausos problemos
Hemorojus
Nerimas, nervinė įtampa
Nemiga
Dantų skausmas
Ligų diagnostika
Įdomūs straipsniai
Vaikų epilepsija
Apie 2 mln. vaikų Europoje serga aktyvia epilepsija (kai per pastaruosius 5 metus įvyksta bent vienas priepuolis). Lietuvoje tokių vaikų yra apie 4 tūkstančius. Taigi epilepsija vaikystėje – kur kas dažnesnė liga nei reumatas, cukraligė ar tuberkuliozė.
Gali prasidėti bet kada
Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, netgi netrukus po gimimo. Tai priklauso nuo ligos priežasties ir formos. Trims ketvirtadaliams ligonių pirmasis priepuolis pasireiškia vaikystėje, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, bei paauglystėje. Didžiajai daliai iš jų priepuoliai vaikystėje ir pasibaigia. Tačiau vienas epilepsijos priepuolis nebūtinai rodo ligos pradžią. Daugybė vaikų patiria vieną ar keletą priepuolių kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, o lėtinė epilepsija jiems nesivysto.
Dažniausia vaikystėje prasidedančios (apie 7–10 gyvenimo metus) epilepsijos forma – Rolando epilepsija. Ja sergantys vaikai dažnai pabunda iš miego dėl keisto jausmo aplink burną ar kurioje nors veido pusėje, gali būti vieno burnos kampo ar skruosto spazmai, dažnai būna seilėtekis. Vaikai negali kalbėti, tačiau dažnai atkreipia tėvų dėmesį gestais ar nesuprantamais garsais. Paprastai sąmonė išlieka, tačiau ji gali ir sutrikti. Ši ligos forma dar vadinama gerybine židinine vaikystės epilepsija, nes dažniausiai vaistai priepuolius sulaiko, o vaikų pažintiniai sugebėjimai, būdas ar asmenybė išlieka nepakitę, net jei priepuoliai dar kurį laiką ir kartojasi.
Pirminiai smegenų navikai ir epielspija
|
Pacientams, kuriems išsivysto nedideli pirminiai smegenų augliai, židininiai epilepsijos priepuoliai dažniausiai yra pirmas patologijos simptomas. Histopatologiniai tyrimai nustato disembrioplastinius neuroepitelinius auglius, gangliogliomas, gangliocitomas, astrocitomas. Daugeliu atvejų T1 režimu signalas yra silpnas, bet stiprus T2 režimu ir paprastai nėra siejamas su vazogeniniu pabrinkimu. Po visiškos rezekcijos, kurios metu pašalinama neoplazma ir ją dengianti žievė, daugeliu atvejų epilepsija pagydoma visiškai. Disembrioplastiniai neuroepiteliniai augliai yra gerybiniai, matomi kaip lokalūs apibrėžti žievinės masės dariniai, kurie gali remtis į dengiančią kaukolės sritį. ... |
|
Magnetinio rezonanso tomografija sergant epilepsija
|
Apskritai visiems pacientams, kurie serga epilepsija, turėtų būti atlikta MRT. ... |
|
Kompiuterinės tomografijos svarba sergant epilepsija
|
Šiuolaikiniame epilepsijos neurovizualizavime KT yra pagalbinis tyrimo metodas. ... |
|
Neurovizualinių tyrimų svarba sergant epilepsija
|
Epilepsija ir epilepsiniai sindromai yra skirstomi į židininius ir generalizuotus. ... |
|
Psichosocialinės pasekmės sergant epilesija vyresniame amžiuje
|
Epilepsija, prasidėjusi vėlesniame amžiuje, palieka gilų fizinį ir psichosocialinį pėdsaką žmogui. ... |
|
Farmakoterapija sergant epilepsija vyresniame amžiuje
|
VNE farmakodinamika ir farmakokinetika vyresniems žmonėms skiriasi nuo jaunesniųjų. ... |
|
Epilepsijos gydymas vaistais vyresniame amžiuje
|
Gydymą vaistais nuo epilepsijos vyresnio amžiaus žmonės toleruoja gana gerai, 80 proc. ... |
|
Savižudybių riziką didinantys veiksniai sergant epilepsija
|
Didelį epilepsija sergančių pacientų savižudybių dažnį taip pat lemia psichosocialiniai veiksniai. ... |
|
Vaistų nuo epilepsijos įtaka savižudybių dažniui
|
Vaistai nuo epilepsijos (VNE) ne vien tik slopina priepuolius ir mažina jų pasikartojimo riziką, bet taip pat daro įtaką nuotaikai, pažintinėms funkcijoms, taigi turi įtakos savižudybių rizikai. ... |
|
Psichikos sutrikimų reikšmė savižudybių dažniui sergant epilepsija
|
Didesnį savižudybių dažnį epilepsija sergančiųjų grupėje aiškina keletas teorijų. ... |
|
Sergančiųjų epilepsija savižudybės rizika
|
Savižudybė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių didesnį epilepsija sergančių pacientų mirtingumą. ... |
|
Klinikinis epilepsijos atvejis
|
Berniukas M. ... |
|
Vaikų epilepsijos gydymas valproine rūgštimi
|
Šiuo metu, nepaisant didelio epilepsijos gydymo progresavimo ir naujausių vaistų nuo epilepsijos tyrimų, daugeliui vaikų epilepsijos formų gydyti pirmiausia pasirenkami vaistai yra valproatai. ... |
|
Epilepsijos gydymas
|
Toks išsamus tyrimas reikalingas todėl, kad epilepsija gydoma yra ilgai – metų metus, o pavieniais atvejais – net visą gyvenimą. ... |
|
Epilepsijos diagnostika
|
Diagnozuojant epilepsiją labai svarbu yra atpažinti epilepsijos priepuolį ir nustatyti jo rūšį. ... |
|
Epilepsijos paplitimas vaikystėje. Jos priežastys
|
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, epilepsijos paplitimas vaikų amžiuje svyruoja nuo 3,2 iki 8,8 vienam tūkst. ... |
|
Židininiai sudėtingieji epilepsijos priepuoliai
|
ŽSP yra dažniausia priepuolių rūšis – sudaro 42 proc. ... |
|
Epilepsijos priepuoliai su psichiniais simptomais (aukštosios smegenų funkcijos sutrikimais)
|
Tai labiausiai intriguojanti priepuolių pasireiškimo forma, padedanti suvokti normalių kognityvinių procesų mechanizmą. ... |
|
Epilepsijos priepuoliai su autonominiais simptomais
|
Visceralinė aura aprašyta seniau nei prieš du šimtus metų dvasininkui, kuris prieš epilepsijos priepuolį jausdavo krūtinės skausmą ir vemdavo. ... |
|
Epilepsijos priepuoliai su regos simptomais
|
Priepuoliai su regos simptomais priklauso regos haliucinacijos, įvairios pagal sudėtingumą – nuo šviesos mirksėjimų iki struktūrinių vizualinių haliucinacinių fenomenų (priklauso nuo to, ar kyla pirminiuose, ar asociaciniuose regos laukuose). ... |
|
Epilepsijos priepuoliai su somatosensoriniais ir specifiniais sensoriniais simptomais
|
Šie priepuoliai skirstomi į somatosensorinius, vizualinius, klausos, uoslės, skonio, vertiginozinius. ... |
|
Epilepsijos priepuoliai su motoriniais simptomais
|
Pagal tai, kokioje vietoje kilo neuroninė iškrova motorinėje žievės zonoje, židininio priepuolio metu tam tikroje kūno dalyje pastebimi motoriniai simptomai. ... |
|
Kaip nejausti vienišumo sergant epilepsija?
|
Norint turėti draugų ir nebūti vienišam – svarbu pačiam ieškoti kontakto su kitais žmonėmis ir jį palaikyti – sėdint vienam užsidariusiam namuose, vargu ar įmanoma rasti pilnavertišką bendravimą su kitais. ... |
|
Kaip lengviau gyventi sergant epilepsija?
|
Sergantiesiems |
|
Kas išgyvenama, kai artimasis serga epilepsija(II)?
|
Atsakomybė. ... |
|