Sloga, sinusitas
Nudegimai
Sąnarių ligos
Epilepsija
Autizmas
Autoimuninės ligos
Cukrinis diabetas
Gripas
Anemija
Vaikų ligos
Alzheimerio liga
Plaukų slinkimas
Spuogai
Nutukimas
Rūkymas
Depresija
Alergija
Nugaros skausmas
Nevaisingumas
Nusilpęs imunitetas
Kosulys, bronchinė astma
Gerklės skausmas
PMS, Menopauzė
Virškinimo problemos
Akių negalavimai
Prostatos ligos
Klausos problemos
Hemorojus
Nerimas, nervinė įtampa
Nemiga
Dantų skausmas
Ligų diagnostika
Įdomūs straipsniai
Epilesija - kokia tai liga?
Neretai priepuoliai būna išprovokuoti alkoholio. Dažnai tenka gydyti pacientus, kuriems priepuolius sukelia besaikis svaigiųjų gėrimų vartojimas. Per savaitę ne vieną ir ne du kartus atveža ligonius, kuriems priepuolius išprovokuoja besaikis alkoholio vartojimas. Tokių piktnaudžiaujančių žmonių itin daug, o priepuoliai pasireiškia traukuliais tam tikrose kūno vietose, seilėtekiu. Tikrąjį epilepsijos priepuolį sunku atskirti, nes traukulius gali sukelti įvairūs veiksniai.
Sergantieji epilepsija priepuolio metu patiria įvairių simptomų. Dažniausiai tai būna galūnių trūkčiojimas, pasirodo putos iš burnos, žmogus netenka sąmonės, gali apsišlapinti. Dažniausiai po priepuolio ligonis neatsimena kas vyko, gali būti sumišęs. Epilepsija gydoma specifiniais vaistais nuolat, kartais net ir visą gyvenimą. Preparatą parenka gydytojas pagal priepuolių rūšį, lydinčią patologiją, kai kuriuos kitus aspektus.
Priepuolių trukmė ir kartojimasis labai įvairus. Parinkus tinkamą gydymą, pasiekiama itin neblogų rezultatų, ir priepuoliai gali nesikartoti net keletą metų. Jei liga nėra gydoma, ji tampa piktybine ir priepuoliai gali kartotis net keletą kartų per dieną. Jeigu priepuoliai dažnėja, reikėtų kreiptis į specialistą – galbūt reikia gydymo korekcijos. Priešepilepsinis gydymas dabar efektyvus, yra labai gerų vaistų, tik juos tenka vartoti daug metų. Kartais, jeigu priepuoliai nesikartoja penkerius ar daugiau metų, ryžtamasi nutraukti vaistų vartojimą, tačiau jei liga pasikartotų, juos vėl tektų vartoti.
Epilesijos priepuoliai
Epilepsija
Epilepsija, kaip liga, buvo žinoma jau senovėje. ... |
|
Epilepsijos ir migrenos gydymas
Epilepsija ir migrena yra iš esmės skirtingi sutrikimai, reikalaujantys reikšmingų skirtumų parenkant gydymą. ... |
|
Epilepsijos rizikos veiksniai
Epilepsijos, pirminių ir antrinių galvos skausmų rizikos veiksniai yra plačiai ištirti. ... |
|
Migrenos ir epilepsijos trigeriai
LEPS atvejais yra svarbu atskirti ligos rizikos veiksnius ir trigerius, sukeliančius priepuolį. ... |
|
Epilepsijos ir migrenos sutrikimų pasireiškimas kartu
Abu sutrikimai tam pačiam individui gali pasireikšti kartu. ... |
|
Epilepsijos ir migrenos epidemiologija
Nors epilepsija ir migrena yra dažni neurologiniai sutrikimai, vis dėlto migrena pasitaiko daug dažniau. ... |
|
Kas bendro tarp migrenos ir epilepsijos?
Tiek migrena, tiek epilepsija yra neurologiniai sutrikimai su jiems būdingais simptomų kompleksais. ... |
|
Epilepsija nėra protinė negalė
Nors epilepsija yra smegenų liga, dažniausia ji paveikia tik labai ribotą jų dalį, o kita smegenų dalis dirba normaliai. ... |
|
Ką reikia žinoti ape epilepsijos priepuolį?
Priepuolį patiriantis žmogus nespėja suvokti visko, kas vyksta, todėl negali jo apibūdinti. ... |
|
Sergant epilepsija būtina išsaugoti savarankiškumą
Kai kuriems žmonėms epilepsijos priepuolius sukelia mirganti šviesa, miego trūkumas, staigus žadinimas iš miego, alkoholis, nuovargis, stresas ir daugelis kitų veiksnių bei išorinių aplinkybių. ... |
|
Susirgti epilepsija rizikuojama visą gyvenimą
Epilepsija serga apie 1 proc. ... |
|
Sergant epilepsija būtina vystyti psichosocialinę reabilitaciją
Epilepsijos gydymo būdas
Svarbiausias epilepsijos gydymo būdas – vaistų, kurie sumažina nenormalų nervinių ląstelių jaudrumą ir leidžia smegenims normaliai funkcionuoti, vartojimas. ... |
|
Epilepsijos diagnostika (III)
Diagnozuojant epilepsiją labai svarbu atpažinti epilepsijos priepuolį ir nustatyti jo rūšį. ... |
|
Jaunuolių epilepsija
Jaunuolių miokloninės epilepsijos pradžia – paauglystėje. ... |
|
Vaikų epilepsija
Dažna, bet mažai žinoma |
|
Pirminiai smegenų navikai ir epielspija
Pacientams, kuriems išsivysto nedideli pirminiai smegenų augliai, židininiai epilepsijos priepuoliai dažniausiai yra pirmas patologijos simptomas. ... |
|
Magnetinio rezonanso tomografija sergant epilepsija
Apskritai visiems pacientams, kurie serga epilepsija, turėtų būti atlikta MRT. ... |
|
Kompiuterinės tomografijos svarba sergant epilepsija
Šiuolaikiniame epilepsijos neurovizualizavime KT yra pagalbinis tyrimo metodas. ... |
|
Neurovizualinių tyrimų svarba sergant epilepsija
Epilepsija ir epilepsiniai sindromai yra skirstomi į židininius ir generalizuotus. ... |
|
Psichosocialinės pasekmės sergant epilesija vyresniame amžiuje
Epilepsija, prasidėjusi vėlesniame amžiuje, palieka gilų fizinį ir psichosocialinį pėdsaką žmogui. ... |
|
Farmakoterapija sergant epilepsija vyresniame amžiuje
VNE farmakodinamika ir farmakokinetika vyresniems žmonėms skiriasi nuo jaunesniųjų. ... |
|
Epilepsijos gydymas vaistais vyresniame amžiuje
Gydymą vaistais nuo epilepsijos vyresnio amžiaus žmonės toleruoja gana gerai, 80 proc. ... |
|
Savižudybių riziką didinantys veiksniai sergant epilepsija
Didelį epilepsija sergančių pacientų savižudybių dažnį taip pat lemia psichosocialiniai veiksniai. ... |
|