Sloga, sinusitas
Nudegimai
Sąnarių ligos
Epilepsija
Autizmas
Autoimuninės ligos
Cukrinis diabetas
Gripas
Anemija
Vaikų ligos
Alzheimerio liga
Plaukų slinkimas
Spuogai
Nutukimas
Rūkymas
Depresija
Alergija
Nugaros skausmas
Nevaisingumas
Nusilpęs imunitetas
Kosulys, bronchinė astma
Gerklės skausmas
PMS, Menopauzė
Virškinimo problemos
Akių negalavimai
Prostatos ligos
Klausos problemos
Hemorojus
Nerimas, nervinė įtampa
Nemiga
Dantų skausmas
Ligų diagnostika
Įdomūs straipsniai
Kaip elgtis, jei namuose yra ligonis, sergantis epilepsija?
Priepuolių riziką didina emocinis stresas, nuovargis ir miego trūkumas, alkoholis, kai kurie vaistai, mėnesinės moterims, karščiavimas, kartais – šviesos ar garsų stimuliacija, išgąstis. Esant kai kurioms epilepsijos formoms, ryški šviesa, margi raštai, net televizoriaus ekrano mirgėjimas gali provokuoti priepuolį. Kartais priepuoliai gali ištikti tik naktį, ir atsibudę tokie ligoniai apie tai, kas įvyko, nieko nežino. Tokio priepuolio požymis gali būti riksmas iš ligonio kambario, sujaukta patalynė, pasišlapinimo požymiai, kartais sumušimo žymės – mėlynės ar galvos skausmai, bloga nuotaika atsikėlus.
Dažnai tokių ligonių nuotaika kinta, jie greitai susierzina, užpyksta arba elgiasi kaip vaikai. Namuose turėtų vyrauti rami, šilta atmosfera, leidžianti ligoniui jaustis ramiam, pasitikėti šeimos nariais. Tuomet jis galės išpasakoti savo išgyvenimus, pojūčius, baimes, o jūs galėsite geriau suprasti ir padėti išgyventi ligos priepuolius.
Priepuolius patiriantis žmogus turi vengti dirbti aukštyje, su judančiais mechanizmais, prie vandens ar atviros ugnies.
Kaip elgtis, jei įvyko priepuolis
|
Jei įvyko priepuolis ir išnyko sąmonė, ligonis nukrito ant žemės, atsirado traukuliai, reikia pasistengti prilaikyti, prispausti kūną, kad traukulių metu ligonis nesusižalotų, atpalaiduoti rūbus, atsegti apykaklę. |
|
Kaip visiems elgtis ištikus epilepsijos priepuoliui?
|
Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti žmogų. ... |
|
Simptominė epilepsija dažnesnė
|
Daugeliui suaugusiųjų epilepsija prasideda dar vaikystėje. ... |
|
Kartais epilepsijos priežastys nežinomos
|
Tik labai retai epilepsija tiesiogiai paveldima iš tėvų, tad paveldėtas polinkis retai vaidina itin svarbų vaidmenį šiai ligai išsivystyti. ... |
|
Baimė epilepsijos priepuolio metu
|
Bet kokia žmogaus veikla - kalba, judesys, jutimai, klausa, rega, aplinkos suvokimas, atmintis ir daugybė kitų gebėjimų - įmanomi tik todėl, kad atskiros smegenų dalys vienaip ar kitaip geba analizuoti iš aplinkos gaunamą informaciją bei siųsti ją į kitas kūno arba smegenų dalis. ... |
|
Motinos infekcijos nėštumo metu didina vaikų epilepsijos riziką
|
Įtariama, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis, kaip antai diarėja bei makšties grybeline infekcija, turi didesnę tikimybę susirgti epilepsija. ... |
|
Epileptikų baimė
|
Daugelis žmonių nežino, kaip padėti epilepsijos priepuolio ištiktajam, tad ne veltui sergantieji baiminasi likti be pagalbos. ... |
|
Kaip suteikti pagalbą epilepsijos priepuolio metu?
|
Priepuoliai gali pasireikšti ir akies trūkčiojimu. ... |
|
Epilepsijos gydymas vyresniame amžiuje
|
Šios ligos gydymas ir valdymas susiję su normalaus gyvenimo būdo išlaikymu, visiška priepuolių kontrole ir kuo mažesniu šalutiniu vaistų poveikiu. ... |
|
Epilepsijos pradžia ir diagnozė vyresniame amžiuje
|
Epilepsijos pradžia vyresniame amžiuje nėra tiek specifiška, palyginti su jaunesniais pacientais. ... |
|
Pirmas savaiminis priepuolis ir epilepsija
|
Jei pirmas priepuolis įvyko vyresniame amžiuje, tai jo pasikartojimo tikimybė didesnė nei jaunesniems žmonėms. ... |
|
Epilepsijos epidemiologija
|
Didžiojoje Britanijoje iš 11 mln. ... |
|
Epilepsija vyresniame amžiuje
|
Vyresniame amžiuje galimybė susirgti epilepsija yra santykinai didelė. ... |
|
Epilepsijos klinikinių tyrimų apžvalga
|
Švedijoje atlikto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti epilepsija sergančių pacientų savižudybių rizikos veiksnius. ... |
|
Epilepsijos židininiai priepuoliai
|
Židininiai priepuoliai skirstomi į paprastuosius, sudėtinguosius (kompleksinius) ir antriniu būdu generalizuotus, kurie gali būti paprastojo arba sudėtingojo priepuolio tąsa (lentelė). ... |
|
Epilepsijos patofiziologija ir diagnozė
|
Šiuo metu neabejojama, kad epilepsijos priepuolius sukelia skirtingi mechanizmai, kad generalizuotų traukulių priepuolių patofiziologija yra kitokia nei generalizuotų absansų, paprastų židininių priepuolių – kitokia nei sudėtingųjų židininių. ... |
|
Integracija į visuomenę sergant epilepsija
|
Ar galima integruotis į visuomenę? ... |
|
Epilepsijos priežastys
|
Dažnai epilepsija pasireiškia kaip smegenų pažeidimų pasekmė, pvz. ... |
|
Sujunkime jėgas, kai sergama epilepsija
|
Norint visiems kartu gyventi visuomenėje, kurioje visiems yra vietos, svarbu vieni su kitais susipažinti. ... |
|
Kaip lengviau išgyventi, kai artimasis serga epilepsija?
|
Artimiesiems |
|
Epilepsijos medicininis gydymas
|
Epilepsija gydoma specifiniais vaistais nuo epilepsijos nuolat, ilgai, kartais visą gyvenimą. ... |
|
Kaip ištirti epilepsiją?
|
Kiekvieną ligonį, kuris patiria traukulių ar kitokius priepuolius, turi apžiūrėti neurologas. ... |
|
Epilepsijos priežastys
|
Tai dažniausias lėtinis nervų sistemos sutrikimas. ... |
|
Epilepsijos simptomai
|
Epilepsijos simptomai: |
|
Epilepsija
|
Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sustemos kilmės priepuoliai. ... |
|