Sloga, sinusitas
Nudegimai
Sąnarių ligos
Epilepsija
Autizmas
Autoimuninės ligos
Cukrinis diabetas
Gripas
Anemija
Vaikų ligos
Alzheimerio liga
Plaukų slinkimas
Spuogai
Nutukimas
Rūkymas
Depresija
Alergija
Nugaros skausmas
Nevaisingumas
Nusilpęs imunitetas
Kosulys, bronchinė astma
Gerklės skausmas
PMS, Menopauzė
Virškinimo problemos
Akių negalavimai
Prostatos ligos
Klausos problemos
Hemorojus
Nerimas, nervinė įtampa
Nemiga
Dantų skausmas
Ligų diagnostika
Įdomūs straipsniai
Kokiais simptomais gali pasireikšti epilepsija?
Veido dalių ar galūnių trūkčiojimu ar įsitempimu;
Kažkurios kūno vietos nutirpimais;
Žybčiojimai ar spalvoti ratilai akyse;
Regos laukų iškritimais, aplinkos objektų iškraipymu;
Girdimais įviariais garsais, muzika ar balsais, kurių negirdi kiti;
Nesamai , bet užuodžiamais įvairiais nemaloniais kvapais;
Nerealumo jausmas, de javu – kažkada patirtu jausmu, jamais vu – svetimos aplinkos jausmu;
Išprakaitavimu, paraudimu, dažnu širdies plakimu, „žąsies oda“, pykinimu, vėmimu;
Nekontroliuojamais, bet valingą veiksmą primenančiais veiksmais (graibymas, čiupinėjimas, betikslis ėjimas, niurnėjimas, čepsėjimas, rijimas, gokčiojimas, spardymasis ir kt.);
Jausmu, kad kažkas tuoj atsitiks;
Sąmonės sutrikimais;
Absansais – pacientas artodo užsisvajojęs, pašauktas nereaguoja, o atsipeikėjęs neatsimena, kad buvo priepuolis. Tai trunka iki 30 sekundžių, šiuo metu pacientui a sutrinka sąmonė ir nustojama daryti bet kokia veikla;
Trumpais viso kūno trūktelėjimais, primena krūptelėjimą išsigandus, pečių gūžtelėjimą;
Traukuliais, kurių metų kūnas ar kūno dalis (ranka, koja) įsitempia ir atsipalaiduoja, tai kartojasi daug kartų;
Staigiais kūno ar kūno dalių įsitempimais;
Staigiu raumenų suglebimu, kurio metu gali būti neišlaikoma kūno padėtis;
Traukuliais, kurių metų prarandama sąmonė, įsitempia kūnas, atsilošia galva, įsitempia rankos ir kojos, veidas šiek tiek mėlsta, gali pasigirsti gerklinis garsas, dantys stipriai sukandami, nevalingai pasišlapinima ar pasituštinama. Po to keičia kita fazė, kuomet ligonis pradeda trūkčioti, gali įsikąsti į liežuvį, drimba putos iš burnos. Šie trūkčiojimai po truputį rimsta. Po priepuolio ligonis būna pavargęs ir užmiega.
Kas sukelia epilepsija?
Epilepsijos medikamentinio gydymo alternatyva
Jei medikamentai nepadeda, turi būti svarstoma chirurginės intervencijos galimybė. ... |
|
Epilepsija: dažniausi su nepalankia prognoze susiję vaistai
Vaistų parinkimas sergant eppilepsija
Vaistą stengiamasi parinkti pagal epilepsijos formą (arba sindromą), o jei tai sunku nustatyti – bent pagal epilepsijos priepuolio rūšis. ... |
|
Vaikystėje pasireiškiančios epilepsijos formos
Taktika po pirmojo epilepsijos priepuolio
Negydant ar netinkamai gydant epilepsiją, tolydžio didėja smegenų dirglumas, dažnėja epilepsijos pobūdžio iškrovos. ... |
|
Keletas nurodymų, kaip turėtų elgtis aplinkiniai prasidėjus epilepsijos priepuoliui:
Kas yra gydymui atspari epilepsija ir kokios galimos jos priežastys
Atspari gydymui epilepsija nustatoma, jei po dviejų mėnesių gydymo dviem vaistais epilepsijos priepuoliai vis dar kartojasi. ... |
|
Epilepsija gali pasunkinti paauglystę
Epilepsija gali turėti įtakos normaliam paauglio vystymuisi. ... |
|
Epilepsijos ypatumai paauglystėje
Brendimas pasunkina epilepsijos eigą |
|
Moterų epilepsija. Medikų mokymas: svarba ir esama padėtis
1998 m. ... |
|
Ką verta įsidėmėti sergant epilepsija?
Epilepsija gydoma 2–5 metus nuo paskutinio priepuolio. ... |
|
Epilepsijos atsparumas gydymui ir vaistai
Vaistų šalutiniai poveikiai, blogas jų toleravimas išlieka svarbia epilepsijos gydymo problema. ... |
|
Epilesija - kokia tai liga?
Epilepsija sudėtinga liga, nes gali atsirasti bet kam, bet kada, o priepuolį sergantiesiems dažniausiai numatyti itin sunku arba neįmanoma. ... |
|
Epilesijos priepuoliai
Sergant epilepsija, priepuoliai kartojasi, tačiau skiriasi ligos formos, ji gali būti židininė arba generalizuota. ... |
|
Epilepsija
Epilepsija, kaip liga, buvo žinoma jau senovėje. ... |
|
Epilepsijos ir migrenos gydymas
Epilepsija ir migrena yra iš esmės skirtingi sutrikimai, reikalaujantys reikšmingų skirtumų parenkant gydymą. ... |
|
Epilepsijos rizikos veiksniai
Epilepsijos, pirminių ir antrinių galvos skausmų rizikos veiksniai yra plačiai ištirti. ... |
|
Migrenos ir epilepsijos trigeriai
LEPS atvejais yra svarbu atskirti ligos rizikos veiksnius ir trigerius, sukeliančius priepuolį. ... |
|
Epilepsijos ir migrenos sutrikimų pasireiškimas kartu
Abu sutrikimai tam pačiam individui gali pasireikšti kartu. ... |
|
Epilepsijos ir migrenos epidemiologija
Nors epilepsija ir migrena yra dažni neurologiniai sutrikimai, vis dėlto migrena pasitaiko daug dažniau. ... |
|
Kas bendro tarp migrenos ir epilepsijos?
Tiek migrena, tiek epilepsija yra neurologiniai sutrikimai su jiems būdingais simptomų kompleksais. ... |
|
Epilepsija nėra protinė negalė
Nors epilepsija yra smegenų liga, dažniausia ji paveikia tik labai ribotą jų dalį, o kita smegenų dalis dirba normaliai. ... |
|
Ką reikia žinoti ape epilepsijos priepuolį?
Priepuolį patiriantis žmogus nespėja suvokti visko, kas vyksta, todėl negali jo apibūdinti. ... |
|
Sergant epilepsija būtina išsaugoti savarankiškumą
Kai kuriems žmonėms epilepsijos priepuolius sukelia mirganti šviesa, miego trūkumas, staigus žadinimas iš miego, alkoholis, nuovargis, stresas ir daugelis kitų veiksnių bei išorinių aplinkybių. ... |
|