Ar visi vaikų traukuliai yra epilepsijos ženklas?

Pirmasis epilepsijos priepuolis nebūtinai rodo ligos pradžią. Daugybė vaikų patiria vieną ar keletą priepuolių ankstyvoje vaikystėje, o lėtinė epilepsija jiems nesivysto.
Kai kurie vaikai patiria priepuolių, kurie nebūtinai yra epilepsijos išraiška, nors pagal savo atsiradimo mechanizmą (“elektrinė audra smegenyse”) ir yra epilepsiniai. Šie priepuoliai kyla tik tam tikromis aplinkybėmis, kai trumpam sutrinka sveikata. Kadangi tokie priepuoliai susiję tik su tam tikromis aplinkybėmis ir niekada nevyksta savaime, jie vadinami atsitiktiniais priepuoliais arba ūmiais simptominiais.
Tokių priepuolių pavyzdys yra vadinami febriliniai traukuliai, kurie kartais įvyksta mažiems vaikams, kai staiga pakyla aukšta temperatūra. Jie gali vėl pasikartoti kitų karščiavimų metu ir savaime išnykti maždaug šeštaisiais gyvenimo metais.
Beje, tokie priepuoliai temperatūros pakilimo metu ne visuomet yra nekalti; kartais traukuliai ir temperatūra gali būti encefalito ar kitos rimtos ligos pradžia. Dėl to, kai tik įvyksta pirmasis traukulių priepuolis – esant aukštai temperatūrai ar be jos - į gydytoją reikėtų kreiptis.
“Atsitiktinius priepuolius” (net ir be temperatūros) gali sukelti, pavyzdžiui, būtinų mineralinių medžiagų trūkumas organizme (pvz., kalcio ar natrio) stoka, gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas (ypač diabetu sergantiems vaikams), apsinuodijimas, kontaktas su elektros srove (“elektros šokas”), perkaitimas (“šilumos smūgis”). Priešingai plačiai paplitusiam įsitikinimui, vaikų dantų dygimas niekada nesukelia traukulių priepuolių. Priežastis, dėl kurių vyksta traukuliai, kiekvienu konkrečiu atveju gali nustatyti tik gydytojas.

Epilepsijos dažnis

Visoje Europoje apie 2 milijonai vaikų serga šia liga. Lietuvoje tokių vaikų yra apie 4000. Taigi, epilepsija vaikystėje yra kur kas dažnesnė liga nei reumatas, cukraligė ar tuberkuliozė.
Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, netgi netrukus po gimimo. Tai priklauso nuo ligos priežasties ir formos. ...

Skaityti toliau

Kaip gydoma epilepsija?

Epilesijos gydymo tikslas yra kontroliuoti priepuolius, taip gerinant ligonio gyvenimo kokybę. ...

Skaityti toliau

Kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus epilepsijos priepuoliui?

Pirmosios pagalbos suteikimas priklauso nuo to, kokios formos epilepsijos priepuolis. ...

Skaityti toliau

Kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus epilepsijos priepuoliui?

Kokia epilepsijos ligos eiga?

Ligos eiga labai priklauso nuo to, kokie epilepsiniai priepuoliai ištinka. ...

Skaityti toliau

Kokiais simptomais gali pasireikšti epilepsija?

Kokiais simptomais gali pasireikšti epilepsija? ...

Skaityti toliau

Kas sukelia epilepsija?

Epilepsijos atsiradimo kelių gali būti daug ir labai įvairių, tačiau tiksliai visi galimi būdai dar nėra nustatomi ir neretai ligoniui nenustatoma, kas jam sukėlė epilepsijos priepuolius. ...

Skaityti toliau

Epilepsijos medikamentinio gydymo alternatyva

Jei medikamentai nepadeda, turi būti svarstoma chirurginės intervencijos galimybė. ...

Skaityti toliau

Epilepsijos medikamentinio gydymo alternatyva

Epilepsija: dažniausi su nepalankia prognoze susiję vaistai

Dažniausiai minimi šie su nepalankia prognoze susiję veiksniai:
• organinis CNS pažeidimas,
• židininiai ar kelių rūšių priepuoliai,
• ankstyva ligos pradžia,
• didelis priepuolių skaičius iki gydymo pradžios,
• polinkis į ilgus priepuolius ir status epilepticus,
• nenormalus foninis ritmas bei generalizuoti paroksizminiai iškrūviai EEG. ...

Skaityti toliau

Epilepsija: dažniausi su nepalankia prognoze susiję vaistai

Vaistų parinkimas sergant eppilepsija

Vaistą stengiamasi parinkti pagal epilepsijos formą (arba sindromą), o jei tai sunku nustatyti – bent pagal epilepsijos priepuolio rūšis. ...

Skaityti toliau

Vaikystėje pasireiškiančios epilepsijos formos

Vaikystėje pasireiškiančios epilepsijos formos, kurios priklauso nuo smegenų brandumo (Rolando epilepsija, kūdikių gerybinė mioklonijų epilepsija, vaikų absansų epilepsija), dažniausiai pasižymi gera prognoze ir todėl dažnai neskubama jų gydyti, jos gydomos palyginti trumpai ir neintensyviai. ...

Skaityti toliau

Taktika po pirmojo epilepsijos priepuolio

Negydant ar netinkamai gydant epilepsiją, tolydžio didėja smegenų dirglumas, dažnėja epilepsijos pobūdžio iškrovos. ...

Skaityti toliau

Taktika po pirmojo epilepsijos priepuolio

Keletas nurodymų, kaip turėtų elgtis aplinkiniai prasidėjus epilepsijos priepuoliui:

• stengtis apsaugoti ligonį nuo sužeidimų - patogiai paguldyti, padėti ką nors minkšta po galva, atsegti apykaklę;
• nebandyti suvaržyti jo judesių;
• jei priepuolis ištiko pavojingoje vietoje (gatvėje), stengtis perkelti jį į mažiau pavojingą vietą;
• nieko nekišti į burną, neduoti gerti;
• būti šalia, kol priepuolis praeis, stebėti jo eigą;
• traukuliams nurimus, atsargiai paversti ligonį ant šono;
• jei traukuliai tęsiasi ilgiau nei 5 min. ...

Skaityti toliau