Depresija gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Didėjant amžiui, gali atsirasti problemų ir streso, kurie gali sukelti depresiją. Gyvenimo būdo pokyčiai, išėjimas iš darbo į pensiją, gali sukelti klinikinę depresiją suaugusiems, kurie sunkiai dirbo visą savo gyvenimą. Taip pat prasideda fizinės ligos. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių susiduria su savo sutuoktinio praradimu, jie praranda mobilumą, kai kurie gali net prarasti savo vairuotojo pažymėjimą. Visa tai gali padidinti izoliaciją, vienišumą ir galiausiai atvesti prie depresijos.

Daugelis iš mūsų gali padėti nerimauti arba gali dingti nuotaika. Tačiau, jei šie jausmai tęsiasi daugiau nei keletą savaičių, jums reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Visų mūsų gyvenimo srityse, tokiose, kaip mąstymas, miegas ir net fizinė sveikata, galima plėštinė depresija. Vyresnio amžiaus suaugusieji dažnai susiduria su sąnarių ir raumenų skausmais, prasideda sunku padaryti kai kuriuos darbus. Jie praranda susidomėjimą, nes skausmas stabdo.

Galite susidurti su prislėgta nuotaika po netekčių ar didelių pokyčių. Jei jūs praradote tai, kas jums patinka, sielvartas yra normalus procesas. Depresija dažnai būna lėtas procesas, bet jei ji trunka ilgiau nei keletą mėnesių, jums gali prasidėti klinikinė depresija.

Klinikinė depresija yra viso kūno sutrikimas!

Depresija turi įtakos fiziniams kūno procesams.
Klinikinės depresijos simptomai:

* Bejėgiškumo jausmas ir beviltiškumas.
* Prarastas susidomėjimas kasdienėje veikloje.
* Apetito ar svorio pokyčiai.
* Miego pokyčiai. Nemiga.
* Irzlumas ar neramumas.
* Energijos praradimas.
* Neapykanta sau. Stiprus menkavertiškumo ar kaltės jausmas.
* Koncentracijos problema.
* Neaiškios kilmės skausmai.

Yra keletas klinikinės depresijos tipų. Sergant klinikine depresija tampa beveik neįmanoma gyventi normalų gyvenimą. Kai sergama klinikine depresija nėra motyvacijos keltis iš lovos. Žmonės nesidžiaugia gyvenimu, jie negali vykdyti savo įprasto gyvenimo pareigų. Terapija yra laikoma svarbia, ieškant problemos priežasties. Trauminis įvykis gali būti tai, kas sukelia problemą.

Manija yra kitokia depresijos forma

Ji pasižymi itin aukštu nuosmukiu. Ši liga dažnai vadinama maniakine depresija. Maniakinė depresija paprastai prasideda iki 20-ųjų metų vidurio, tačiau kartais jis gali pasireikšti paauglystėje. Daugelis maniakinės depresijos sutrikimų nėra tinkamai diagnozuojami, kol jie nepasiekia vidutinio amžiaus.
Maniakinę depresiją reikia nedelsiant gydyti. Jei asmuo buvo diagnozuotas su maniakine depresija pradžioje, jis gali nugalėti šią ligą visam likusiam gyvenimui. Jei matote, kad mylimas žmogus patiria depresijos simptomus, patarkite jam kreiptis dėl gydymo. Negalima laukti, kol jis sugriaus savo šeimos gerovę arba prieis prie savižudybės.

Maniakinės depresijos simptomai:

* Ekstremalumas ir neprotingas dirglumas.
* Pernelyg gera, ilgai užsilaikanti, nepamatuota nuotaika.
* Sumažėjęs poreikis miegoti.
* Išsiblaškymas.
* Nesugebėjimas priimti sprendimų.
* Perteklinė energija, noras nuolat judėti arba kalbėti.

Maniakine depresija dažnai klaidinanti, todėl sunku nustatyti diagnozę. Maniakine depresija taip pat gali sutapti su fizinių sutrikimų simptomais. Štai kodėl taip svarbu, kad gydytojas atidžiai peržiūrėtų jūsų simptomus ir istorija - reikia įsitikinti, nustatant teisingą diagnozę. Rimtos fizinės ligos, turi būti atmestos, nustatant manijos ar klinikinės depresijos diagnozę. Depresija pasireiškia širdies priepuoliu ir vėžiu sergantiems pacientams.